2Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.

3Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:

4“Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.

5Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.

6Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.

7Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.

8Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.

9Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.

10Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.

11Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.

12Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.

13Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

14Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.

15Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.

16Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.

17Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

18Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.

19Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.

20Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,

21kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.

22Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.

23Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.

24Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.

25Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,

26kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.

27Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,

28įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,

29davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,

30aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.

31Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.

32Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

33Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.

34Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.

35Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

36Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.