2Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.

3Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai.

4Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius.

5Jie giedos apie Viešpaties kelius, nes didelė Viešpaties šlovė.

6Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.

7Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.

8Apgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta.