2Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

3Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

4Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

5Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

6Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

7Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.

8Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

9Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

10Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

11Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

12Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

13ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

14Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

15Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

16Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

17Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

18Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

19Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

20Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

21Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

22Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

23Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.