1Aš nenoriu, broliai, kad jūs neišmanytumėte apie dvasines dovanas. 2Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami. 3Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasia, neprakeikia Jėzaus. Ir nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia.

4Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 5Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats. 6Ir yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. 7Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui. 8Vienam Dvasia suteikiamas išminties žodis, kitam ta pačia Dvasia­pažinimo žodis, 9kitam­tikėjimas ta pačia Dvasia, kitam­išgydymų dovanos ta pačia Dvasia, 10kitam­stebuklų darymas, kitam­pranašavimas, kitam­dvasių atpažinimas, kitam­skirtingos kalbos, kitam­kalbų aiškinimas. 11Bet visa tai daro viena ir ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka.

12Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. 13Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną,­žydai ar graikai, vergai ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

14Juk kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. 15Jei koja sakytų: “Kadangi nesu ranka, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 16O jeigu ausis sakytų: “Kadangi nesu akis, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 17Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kur būtų klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa, tai kur būtų uoslė? 18Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. 19Ir jei visi būtų vienas narys, kur beliktų kūnas? 20Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. 21Akis negali pasakyti rankai: “Man tavęs nereikia”, ar galva kojoms: “Man jūsų nereikia”. 22Priešingai, tie kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, yra būtini. 23Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame didesne pagarba, ir mūsų gėdingi nariai gaubiami didesnio padorumo, 24kurio nereikia mūsų padoriesiems nariams. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems kūno nariams, kurie jos stokojo, 25kad kūne nebūtų susiskaldymų, bet patys nariai rūpintųsi vieni kitais. 26Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Ir jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.

27Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui­nariai. 28Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma­apaštalais, antra­pranašais, trečia­mokytojais; po to­ stebuklai, paskui­išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos. 29Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? 30Ar visi turi išgydymų dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina? 31Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią.