2Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.

3Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.

4Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.

5Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

6Būdamas saugus, sakiau: “Niekados nesvyruosiu!”

7Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.

8Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:

9“Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?

10Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!”

11Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,

12kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.