2sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”

3Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.

4Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!

5Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,

6nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.

7Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.

8Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,

9nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.

10Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

11Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

12Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

13Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

14“Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.

15Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

16Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.